Rugsėjo 24 d. Vilniuje vyko tarptautinis forumas „Breathable Cities Forum“, subūręs Europos miestų, mokslo, visuomenės sveikatos, aplinkosaugos ir kitų sričių ekspertus. Renginio metu daugiausia dėmesio skirta oro kokybei, jos poveikiui žmonių sveikatai ir praktiniams sprendimams, kurių miestai gali imtis kurdami sveikesnę gyvenamąją aplinką.

Atidarydamas forumą Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis pabrėžė, kad švari ir sveikatai palanki aplinka turi būti vienas svarbiausių miesto prioritetų.

„Miestai turi užtikrinti savo žmonėms sveiką aplinką. Tai nėra prabanga – tai būtinybė. Kokia prasmė turėti gerus kelius, modernius pastatus ar gražias viešąsias erdves, jei mūsų kvėpuojamas oras yra užterštas? Švarus oras yra neatsiejama kokybiško gyvenimo mieste dalis“, – sakė A. Grigonis.

Pasak jo, oro taršos problemos sprendimas reikalauja ne tik vietos valdžios pastangų, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo. Oro tarša nepaiso administracinių ir valstybių sienų, todėl vieno miesto sprendimų ne visada pakanka.

Vilniaus oro taršos analizė rodo, kad tik dalis kietųjų dalelių taršos šaltinių yra pačiame mieste. Apie 45 proc. taršos kietosiomis dalelėmis sudaro miesto viduje esantys šaltiniai, apie 10 proc. tenka regioniniams transporto keliams, apie 7 proc. – kitiems Lietuvos regionams, o apie 30 proc. sudaro tarpvalstybinė oro tarša. Tai rodo, kad oro kokybės gerinimas yra bendras miestų, regionų ir valstybių uždavinys.

„Net jei savo planus įgyvendintume šimtu procentų, didelė dalis taršos vis tiek būtų už mūsų tiesioginės kontrolės ribų. Todėl turime bendradarbiauti, dalytis žiniomis ir duomenimis bei kartu ieškoti sprendimų“, – pabrėžė Vilniaus vicemeras.

Danija irgi pradėjo nuo keleto dviračių

Oro kokybės ir klimato konsultantas iš Danijos Kåre Press-Kristensen atkreipė dėmesį į tai, kad oro tarša išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pabrėžta, kad oro tarša kasmet siejama su maždaug 8 mln. priešlaikinių mirčių pasaulyje, o Europos Sąjungoje dėl oro taršos kasdien miršta apie 1 000 žmonių. Taip pat akcentuota didelė ekonominė taršos kaina – jos sukeliama žala ES vertinama maždaug 600 mlrd. eurų per metus, arba apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto.

K. Press-Kristensen kaip vieną veiksmingiausių ir ekonomiškiausių priemonių pranešėjas išskyrė važiavimą dviračiu. Pasak jo, dviračių infrastruktūra gali prisidėti ne tik prie mažesnės oro taršos ir transporto spūsčių, bet ir prie geresnės gyventojų sveikatos. Kopenhagos patirtis, pristatyta konferencijoje, parodė, kaip saugi ir patogi dviračių infrastruktūra gali reikšmingai pakeisti miestiečių kasdienio judėjimo įpročius.

Anot K. Press-Kristensen plėtodama elektromobilių parką Danija akcentuoja ne tik oro kokybę, bet ir energetinį nepriklausomumą.  „Mūsų šalis neturi nei naftos, nei dujų, todėl stengiamės pakeisti šiuos išteklius kitais, kuriuos patys galime pasigaminti. Tiesiog dėl saugumo“, – teigia K. Press-Kristensen.

Nuo duomenų – prie konkrečių veiksmų

Vienas pagrindinių forumo klausimų – kaip sukauptus oro kokybės duomenis paversti konkrečiais sprendimais. Vilniuje tokio praktinio požiūrio pavyzdžiui tapo „GreenMe5“ projektas, kurio metu Vėtrungių gatvė Fabijoniškėse trejus metus buvo naudojama kaip savotiška miesto laboratorija. Joje buvo vertinama, kokios priemonės gali padėti mažinti oro ir triukšmo taršą.

Dėmesys skiriamas ir taršos prevencijai. Vilnius šioje srityje taip pat jau imasi veiksmų. Įgyvendinant „LIFE Clean Air“ projektą, Vilniuje bandomas naujas oro kokybės prognozavimo įrankis „LLULL Environment“, kuriamas tam, kad oro taršą būtų galima prognozuoti iki trijų dienų į priekį.

Tai leidžia keisti požiūrį į oro kokybę – nuo reagavimo į jau įvykusią taršą pereiti prie pasirengimo jai ir prevencinių veiksmų.

Oro tarša – ir sveikatos klausimas

Forumo programoje daug dėmesio skirta oro taršos poveikiui žmonių sveikatai.

Oro taršos poveikis neapsiriboja plaučiais. Įkvėpus teršalų, kvėpavimo takuose gali prasidėti oksidacinis stresas ir uždegiminė reakcija, o dalelės bei uždegiminiai signalai gali patekti į kraujotaką ir paveikti kitus organus bei organizmo sistemas.

Taip pat akcentuota, kad žmonės oro taršą patiria nevienodai. Riziką lemia ne tik taršos koncentracija, bet ir tai, kiek laiko žmogus su ja kontaktuoja, kur gyvena ir dirba, kiek oro įkvepia bei individualus organizmo jautrumas. Vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis laikomi jautresnėmis grupėmis.

Tarša nesibaigia ties pastato durimis

Dar viena forumo diskusijų kryptis – ryšys tarp lauko ir patalpų oro. Pristatymuose pabrėžta, kad žmogus iki 90 proc. laiko gali praleisti patalpose, tačiau lauko oro tarša tuo metu niekur nedingsta – dalis jos patenka į pastatus.

Vilniuje atliktas savaitės trukmės stebėjimas 2024 m. spalį parodė, kaip kietųjų dalelių koncentracijos pokyčiai lauke atsispindi mokyklos vidaus ore. Pastato sienos taršos patekimą į vidų gali atidėti, tačiau jos visiškai nesustabdo. O lauko orui išsivalius, pastato viduje tarša gali išlikti ilgiau.

Todėl oro kokybę reikėtų vertinti kaip vieną susijusią sistemą – nuo gatvės ir miesto aplinkos iki to, ką žmogus realiai įkvepia namuose, mokykloje ar darbo vietoje.

Renginio pabaigoje dalyviai leidosi į praktinį miesto tyrinėjimą – sensorinį pasivaikščiojimą po Vilnių, kurio metu buvo nagrinėjami gamtiniai ir klimato kaitai pritaikyti sprendimai, miesto biologinė įvairovė, oro kokybė, sveikata ir miesto atsparumas.

„Galiausiai tai nėra vien apie oro kokybę. Tai apie žmones ir apie miestus, kuriuose norime gyventi – modernius, klestinčius, bet kartu ir sveikus. Tam reikia vieno labai paprasto dalyko – švaraus oro, kuriuo galėtume kvėpuoti“, – forumo dalyviams sakė A. Grigonis.