Padaugėjus gyventojų pranešimų apie atliekų deginimą, aplinkosaugininkai primena – individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Kartu pareigūnai įspėja: jei kūrenama draudžiamomis medžiagomis, gresia bauda.
„Praėjusią savaitę (gruodžio 27 – sausio 2 d.) Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie galimus pažeidimus dėl atliekų deginimo gavo 24 pranešimus, o gruodžio 20 – 26 d. dėl atliekų deginimo buvo kreiptasi 7 kartus. Džiugu, kad gyventojai kreipiasi ir yra aktyvūs, tad jei pamatėte ir įtariate, kad kažkas namuose degina atliekas, nedelskite – skambinkite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995“, – sako Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.
Kaip teigia aplinkosaugininkė pramoniniuose rajonuose, garažų masyvuose nėra sunku aptikti deginamų kenksmingų medžiagų. „Deja, užterštumas juntamas ir individualių namų rajonuose, nes kai kurie gyventojai patalpas šildo bet kuo: senais baldais, drabužiais, plastiko pakuotėmis ir net cheminėmis medžiagomis apdorotais bėgiais. Taip kūrendami žmonės teršia ne tik orą, bet ir gruntinius vandenis. O bet kokia tarša kenkia sveikatai“, – primena aplinkosaugininkė.
Kūrenamos atliekos labai teršia orą, tad žmonės, degindami draudžiamas medžiagas, ypač kenkia savo sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ir kosulį. Taigi jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tarkim, drabužių, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikinių daiktų, atliekų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, ir pan.
Reikia nepamiršti, kad aplinką gali teršti ir likę pelenai. Vis dėlto yra žmonių, pelenus išbarstančių prie savo namų, sode, darže. Departamento pareigūnai atkreipia dėmesį, kad pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas, yra degant išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Pelenus išbarsčius, šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, iš ten gali patekti į gruntinius vandenis.
Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą – deja, šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, paskui ir gruntinį vandenį.
Aplinkosaugininkai informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.
Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.
Urtė Šimonytė
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
