Prieš trejus metus Lietuvą užklupusi pandemija bei pernai rusijos pradėtas karas Ukrainoje, atrodė, negrįžtamai pakeitė šalies gyventojų filmų žiūrėjimo įpročius bei „priklijavo“ lietuvius prie namų ekranų. Tačiau tiek Lietuvos kino centro (LKC) duomenys, tiek kino teatrų ar kovo mėnesį vykusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasario“ statistika rodo, kad žiūrovai vis dar nori unikalių patirčių, o sugrąžinti juos prie didžiųjų ekranų – įmanoma.
Į Lietuvą žengiančios legalios kino žiūrėjimo platformos ir pasaulinių įvykių pakoreguoti kasdieniai įpročiai lėmė, kad pastaruosius kelerius metus lietuviai į kino teatrus užsukdavo vis rečiau. Tačiau LKC duomenys rodo, kad pirmasis šių metų ketvirtis – sėkmingiausias per ilgą laiko tarpą. Lyginant su 2022 m. sausio-kovo mėnesiais, žiūrovų skaičius kino teatruose išaugo apie 50 proc., o iš viso prie didžiųjų ekranų apsilankė daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas. Tiesa, kol kas ikipandeminių rodiklių kino teatrų lankomumas pirmojo š.m. ketvirčio metu nesiekia – jis vis dar išlieka apie 15 proc. mažesnis nei 2017-2019 m.
Sugrįžtančius šalies gyventojų įpročius bei norą filmus žiūrėti didžiuosiuose ekranuose atspindi ir prieš kiek daugiau nei mėnesį praūžęs „Kino pavasaris“, šiemet parodęs 74 ilgametražius ir 53 trumpametražius filmus. Žiūrovus festivalis pasitiko atsinaujinusiu vizualiniu identitetu, stebino skirtingų renginių gausa, kurių tarpe – ir profesionalus iš visos Europos pritraukęs kino industrijai skirtas renginys „Meeting Point – Vilnius“.
„Po trejų sudėtingų „Kino pavasario“ metų, pagaliau vėl pamatėme sausakimšas sales bei penkiuose miestuose šurmuliuojančius kino teatrus, tarp kurių – ir po kelerių metų pertraukos duris festivalio žiūrovams atvėrusi „Romuva“ Kaune. Iš viso festivalyje per 11 dienų apsilankė 83 tūkst. žiūrovų, o šie duomenys sparčiai artėja prie ikipandeminės statistikos. Žvelgiant į ateitį, tokios tendencijos nuteikia itin pozityviai ir leidžia tikėtis, kad artėjantys festivaliai bus dar įspūdingesni. Nuoširdžiai dėkojame mūsų žiūrovams ir partneriams, kartu sukūrusiems tikrą kultūros šventę “, – sako festivalio vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas.
Populiarėja ir lietuviškas kinas
Įdomu ir tai, kad pirmojo šių metų ketvirčio metu net 4 iš 10 populiariausių šalies kino teatruose rodytų filmų buvo lietuviški. Pasak LKC direktoriaus Laimono Ubavičiaus, šios tendencijos yra itin džiuginančios, o prie to prisideda ir didelį dėmesį šalies kūrėjams rodantis „Kino pavasaris“.
„Džiugina ne tik tai, kad žiūrovai sugrįžta į kino teatrus, bet ir tai, kad jų žvilgsnis vis dažniau krypsta į lietuviškus filmus. Tai lemia ir aukšta kokybės kartelė, kurią pastaraisiais metais iškėlė Lietuvos kino kūrėjai, ir atitinkamos terpės jų darbų ir idėjų pristatymui kūrimas. Būtent tokią terpę kuria „Kino pavasaris“, kurio metu šiemet įvyko net 15 lietuviškų filmų premjerų. Labai vertiname festivalio indėlį į filmais besidominčios bendruomenės šalyje būrimą, jaunosios kartos edukaciją ir suteikiamą galimybę žiūrovams skirtinguose Lietuvos miestuose išvysti kokybišką kiną“, – akcentuoja L. Ubavičius.
Gyvenimas kine grįžta į savo vietas
Kalbėdamas apie pirmojo šių metų ketvirčio žiūrovų lankomumo tendencijas, „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas akcentuoja, kad 2023 m. sausio-kovo mėnesius lyginti su ankstesniais trejais metais yra labai sudėtinga. Jo teigimu, tiek pandemija, tiek karantino suvaržymai bei pernai rusijos pradėtas karas Ukrainoje kirto filmų žiūrimumui, ypač tai atsiliepė kino festivaliams. Vis dėlto žiūrovai pastaruoju metu ima grįžti į kino sales.
„Per 2020-2022 m. žiūrovai buvo įpratę prie galimybės žiūrėti filmus savo namuose, tai be abejonės mažino jų srautus kino teatruose. Tačiau tiek praėjusių metų pabaigoje, tiek šių pradžioje gyventojai aktyviai žiūrėjo antrąją „Įsikūnijimo“ dalį, tiek kitus „blokbasterius“, todėl gausaus žmonių lankymosi „Kino pavasaryje“ buvo galima tikėtis. Jei kalbėtume apie statistiką festivalio metu, „Forum Cinemas Vingis“ žiūrovų srautai festivalio metu atsistatė į prieškrizinius metus. Kituose miestuose dar yra kur pasistiebti, nors tendencijos – pozityvios. Apskritai, gyvenimas kine grįžta į savo vietas“, – sako G. Plytnikas.
Daiva Gylytė
Komunikacijos vadovė
