Pašilaičiai – viena gausiausiai apgyvendintų Vilniaus seniūnijų, kurią gyventojai pirmiausia vertina dėl saugumo, tvarkos ir kasdienio gyvenimo patogumo. Nors čia gyvenantys vilniečiai džiaugiasi lengvai pasiekiamomis būtiniausiomis paslaugomis ir šeimoms tinkama aplinka, vietos gyventojų vertinimu, čia vis dar trūksta žaliųjų erdvių, kultūrinio gyvenimo ir savitesnio veido. Tokį Pašilaičių portretą atskleidžia Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas sostinės seniūnijų tapatybės tyrimas Atidaryti PDF dokumentą.

Lapkričio 17 d. 18 val. Pašilaičių gyventojai kviečiami į susitikimą su Vilniaus miesto vyriausiąja architekte ir jos komanda, kurio metu bus pristatyti tyrimo rezultatai, aptartos svarbiausios Pašilaičių stiprybės, problemos ir rajono vystymo galimybės. Susitikimas vyks Vilniaus Gabijos progimnazijos aktų salėje (Gabijos g. 2C).

Norinčius dalyvauti, kviečiame registruotis čia.

Pašilaičius renkasi jaunesni gyventojai

Pašilaičiuose gyvena beveik 45 tūkst. žmonių – pagal gyventojų skaičių tai antra didžiausia Vilniaus seniūnija. Jos gyventojų amžiaus vidurkis siekia 37,8 metų, o pats rajonas pasižymi dideliu gyvenamųjų namų tankumu ir mažu žaliųjų zonų plotu. Tyrimo duomenimis, 67 proc. gyventojų gyvenimą Pašilaičiuose vertina teigiamai, ketvirtadalis – neutraliai ir vos 8 proc. – neigiamai.

Pašilaičių seniūnijoje gyventojai linkę įsikurti ilgam. Net 72 proc. apklaustųjų nurodė norintys čia likti bent penkerius metus arba neribotą laiką. 

Pašilaičių tapatybę gyventojai sieja su konkrečiomis rajono vietomis – tarp jį geriausiai reprezentuojančių objektų išskiriami Perkūno skveras, gatvių žiedai, Gabijos gimnazija ir miškai.

Svarbiausia – saugumas, tvarka ir patogumas

Pašilaičių gyventojų akimis, ryškiausios rajono savybės – saugumas, tvarkingumas ir patogumas. 

Būtent saugumas, susisiekimas viešuoju transportu ir būsto kaina yra vieni svarbiausių kriterijų renkantis gyvenamąją vietą Pašilaičiuose. Tyrimas atskleidžia, kad rajonas pirmiausia vertinamas dėl gebėjimo užtikrinti kasdienius poreikius, o ne dėl išskirtinio charakterio ar gausaus kultūrinio gyvenimo.

Didžioji dalis gyventojų gyvena dviejų arba trijų kambarių butuose, o net 80 proc. apklaustųjų turi nuosavą būstą.

Kasdieniai poreikiai – šalia namų

Tyrime Pašilaičiai vertinti ir pagal 15 minučių miesto koncepciją, kurios esmė – galimybė svarbiausias kasdienes paslaugas, darbo, mokymosi, laisvalaikio ir poilsio vietas pasiekti per 15 minučių nuo namų pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. Gyventojai penkiabalėje skalėje vertino skirtingas gyvenimo rajone sritis – nuo būsto ir susisiekimo iki švietimo, sveikatos priežiūros, darbo galimybių bei kultūrinio gyvenimo.

Vienas didžiausių Pašilaičių privalumų – geras kasdienių paslaugų prieinamumas. Gyventojai jį vertina 4,6 balo iš 5 – gerokai aukščiau nei bendras Vilniaus vidurkis.

Net 81 proc. apklaustųjų maisto produktus įsigyja savo rajone, o 43 proc. čia ir sportuoja. Tačiau norėdami papramogauti, apsilankyti kavinėse ar restoranuose gyventojai dažniau renkasi kitas miesto dalis – taip elgiasi 69 proc. apklaustųjų. Už rajono ribų taip pat dažnai ieškoma gydymo paslaugų (57 proc.) ir laisvalaikio su draugais galimybių (54 proc.).

Tai atsispindi ir gyventojų vertinimuose. Kultūrinių veiklų pasiūla Pašilaičiuose įvertinta vos 1,5 balo iš 5, laisvalaikio paslaugos – 2,4 balo, o bendruomeninės veiklos – 2,3 balo. Visi šie rodikliai nesiekia Vilniaus vidurkio.

Tyrimas taip pat atskleidžia švietimo paslaugų trūkumą. Švietimo įstaigų prieinamumas įvertintas 2,9 balo, o neformalaus ugdymo galimybės – vos 1,8 balo iš 5. Tai viena silpniausiai gyventojų vertinamų sričių.

Pašilaičių gyventojams trūksta ir darbo vietų arčiau namų – jų prieinamumas įvertintas 2,3 balo, o darbo galimybės pačiame rajone – 2,4 balo iš 5.

Patogus rajonas, tačiau kelionės į darbą užtrunka

Nors Pašilaičiai vertinami dėl patogaus susisiekimo, kelionės į darbą daliai gyventojų užima nemažai laiko. Po 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad į darbą keliauja 15–30 minučių arba ilgiau nei pusvalandį.

Dažniausia susisiekimo priemonė – automobilis, kuriuo įprastai naudojasi 57 proc. gyventojų. Viešuoju transportu dažnai keliauja 34 proc., o pėsčiomis įpratę vaikščioti apie 15 proc. apklaustųjų.

Draugiška kaimynystė, bet bendruomeniškumo dar trūksta

Dauguma Pašilaičių gyventojų palaiko gerus santykius su kaimynais – 75 proc. juos apibūdina kaip mandagius arba draugiškus. Vis dėlto dešimtadalis apklaustųjų kaimynų nepažįsta arba su jais visai nebendrauja.

Aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime taip pat nėra itin paplitęs. Net 39 proc. gyventojų į bendruomenines veiklas įsitraukia retai, o 36 proc. – niekada. Labiausiai gyventojus domintų bendruomenės susirinkimai (49 proc.) ir vietos problemų sprendimo iniciatyvos (44 proc.).

Daugiau žalumos, viešųjų erdvių ir vietos susitikimams

Viena ryškiausių Pašilaičių problemų – žalumos trūkumas. Žaliosios zonos sudaro vos 7 proc. rajono teritorijos – pagal šį rodiklį Pašilaičiai užima paskutinę vietą tarp Vilniaus seniūnijų.

Gyventojai taip pat pasigenda aktyvesnio viešųjų erdvių naudojimo, patrauklių vietų leisti laisvalaikį, susitikti su kaimynais ar organizuoti bendruomenės renginius. Tyrimo duomenimis, rajono viešosios erdvės dažniau suvokiamos kaip vietos, per kurias praeinama, o ne kuriose norisi užsibūti.

Tyrėjų vertinimu, didžiausias Pašilaičių potencialas – stiprinti šeimoms patogaus rajono tapatybę, kartu kuriant gyvybingesnę ir jaukesnę aplinką. Tam svarbus želdynų ir kasdienių viešųjų erdvių atnaujinimas, pasivaikščiojimo ir dviračių takų plėtra, naujos žaidimų ir sporto erdvės, taip pat daugiau vietos kultūriniams bei bendruomenės renginiams.

Apie tyrimą

Šis seniūnijos portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu, kuriame analizuoti „Tvarkau miestą“ ir Visuotinio gyventojų surašymo (2021 m.) duomenys, gyventojų apklausos, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analizė. Tai pirmas bandymas giliau pažvelgti į kiekvienos seniūnijos unikalumą, charakterį ir gyvenimo sąlygas.