Nors dauguma yra girdėję apie paramą būstui įsigyti Lietuvoje, tačiau ne visi galintys ja pasinaudoti žino, kam ji taikoma ir kaip ja pasinaudoti, nors parama gali sudaryti net beveik trečdalį būsto įsigijimo sumos. Apie dažniausiai naudojamas finansinės paskatos programas būstui įsigyti pasakoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
Lietuvoje galioja dvi svarbios ir dažniausiai naudojamos finansinės paskatos programos.
Pirmoji programa – finansinė paskata pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms
Kokiose Lietuvos teritorijose galioja lengvata? Anot E. Jurevičiaus, ši finansinė paskata taikoma tik tam tikrose Lietuvos teritorijose.
„Šiemet galiojantis teritorijų sąrašas pateikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje. Jis yra reguliariai peržiūrimas, tad kitąmet jau gali būti kitoks“, – primena ekspertas.
Kas gali pasinaudoti? Ši lengvata galioja jaunoms šeimoms – ja yra laikomi sutuoktiniai, kurie yra iki 36 metų (ne imtinai), arba šeima, kurioje motina, tėvas arba globėjas (rūpintojas) vienas augina vaiką (-us) ir taip pat yra iki 36 metų amžiaus.
„Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai)“. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prieš kreipiantis dėl pagrindinės subsidijos, į ją pretenduojančios jaunos šeimos nariai negali turėti jokio jiems nuosavybės teise priklausančio būsto,“ – sako E. Jurevičius.
Kokia suma subsidijuojama? Būsto paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
„Tačiau subsidija pasinaudoti galima ir perkant brangesnį būstą – tuomet žmonės turi du pasirinkimus: 87 tūkst. viršijančią sumą gali apmokėti savo lėšomis arba, jeigu leidžia jų finansinės galimybės, bankas gali suteikti papildomą būsto paskolos dalį pirkimo kainai finansuoti. Tuomet reikia turėti papildomą pradinį įnašą – bent 15 proc. nuo NT kainos, viršijančios suteikiamą subsidijuojamą būsto paskolos sumą“, – pataria „Luminor“ banko ekspertas.
Ekspertas patikslina, kad vaikų neauginančioms jaunoms šeimoms siūloma 15 proc. subsidija, auginančioms 1 vaiką – 20 proc., 2 vaikus – 25 proc., 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Koks turtas yra subsidijuojamas? Finansuoti galima NT įsigijimą, įsigijimą ir statybą, statybą ir rekonstrukciją: „Reikia pažymėti, kad finansuojamas tik gyvenamosios paskirties nekilnojamas turtas – nefinansuojami sodo pastatai, loftai, poilsio patalpos ir panašiai“, – sako „Luminor“ banko atstovas.
Kur kreiptis dėl paramos? Pasak eksperto, regione susiradus kriterijus atitinkantį būstą arba sklypą, reikėtų pateikti turto deklaraciją, kurioje atsispindėtų, jog į subsidiją pretenduojantys asmenys neturi savo vardu registruoto būsto ir tada užpildyti prašymą SPIS sistemoje arba tiesiogiai savivaldybėje.
„Savivaldybė tuomet per 10 darbo dienų suformuos pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Pažyma yra aktyvuojama SPIS sistemoje – tai padaro pirma kredito įstaiga, gavusi paraišką; kitos įstaigos mato faktą, kad pažyma jau aktyvuota. Bet reikia atsiminti, kad tai neapriboja kliento pasirinkimo tarp būsto paskolas teikiančių bankų – jie gali rinktis tą banką, kuris pasiūlė geriausias finansavimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kuris bankas atliko aktyvaciją“, – teigia ekspertas.
Antroji programa – valstybės iš dalies kompensuojama būsto paskola
Kokiose Lietuvos teritorijose galioja lengvata? Kitaip nei pirmuoju atveju, pagal šią programą įsigyjamas turtas neprivalo būti regionuose – jį įsigyti galima visoje Lietuvoje, pažymi E. Jurevičius.
Kas gali pasinaudoti lengvata? Ji galioja asmenims arba šeimoms, kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje, arba neturėjo nuosavo būsto per pastaruosius 5 metus bei anksčiau nebuvo pasinaudoję šia parama.
„Lengvata pasinaudoti taip pat gali turintys mažo naudingojo ploto, fiziškai nusidėvėjusius ar neįgaliųjų poreikiams nepritaikytus būstus. Konkrečias sąlygas reikėtų pasitikrinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje“, – sako E. Jurevičius.
Be to, kaip pažymi ekspertas, pretenduojantys turėtų būti deklaravę savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus. Jų vertė turi neviršyti nustatytų dydžių. Vertinamos metinės pajamos „į rankas“, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Kokia suma subsidijuojama? E. Jurevičius patikslina, kad, naudojantis šia programa, subsidijuojama 15–30 proc. gautos būsto paskolos (ar šios paskolos likučio) sumos. Konkreti dalis nustatoma atsižvelgiant į taikomus kriterijus.
„Pavyzdžiui, 15 proc. gautos būsto paskolos (arba jos likučio) sumos subsidijuojama, jei šeima yra jauna ir neaugina vaikų arba neturi vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Visos sąlygos įvairioms šeimoms nurodytos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje“, – prideda E. Jurevičius.
Nepaisant to, kokia paskolos ar jos likučio dalis subsidijuojama, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto paskolų suma neturi būti didesnė kaip 53 tūkst. eurų – asmeniui be šeimos; 87 tūkst. eurų – dviejų ar daugiau asmenų šeimai.
„Tačiau kaip ir pirmosios minėtos programos atveju, subsidija pasinaudoti galima perkant ir brangesnį būstą bei pasirinkti, ar ribą viršijančią sumą klientas apmokės savo lėšomis, ar pasiims papildomą būsto paskolos dalį pirkimo kainai finansuoti“, – sako „Luminor“ banko atstovas.
Koks turtas yra subsidijuojamas? Šiuo atveju taip pat finansuoti galima tik gyvenamosios paskirties NT įsigijimą, įsigijimą ir statybą, statybą ir rekonstrukciją. Asmeniui ar šeimai suteikta subsidija gali būti panaudota pradiniam įnašui ar jo daliai padengti, patikslina ekspertas.
Kur kreiptis dėl paramos? Pasak E. Jurevičiaus, siekiant gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto paskolą reikėtų deklaruoti savo turtą ir gaunamas pajamas.
„Tuomet reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ir pateikti nustatytos formos prašymą. Gavus savivaldybės pažymą, ją per 15 dienų nuo išdavimo dienos reikėtų pateikti bankui“, – teigia specialistas.
Kredito įstaigos, kurios gaus kliento paraišką su pažyma, privalo ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo paraiškos gavimo priimti sprendimą dėl finansavimo ir pasirašyti būsto paskolos sutartį. Klientas gali kreiptis į kelias kredito įstaigas ir rinktis patraukliausią pasiūlymą pateikusį finansinį partnerį.
Agnė Mažeikytė-Šmeliova
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė
