Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas lankėsi Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų ir Nacionalinio stadiono statybų vietose. Tai yra du didžiausi pastarojo dešimtmečio Vyriausybės ir Vilniaus miesto bendri infrastruktūriniai projektai.

Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų statybos ant Tauro kalno pradėtos beveik prieš dvejus metus, 2024 m. lapkričio mėnesį. Dabar prie pabaigos artėja vienas svarbiausių statybos etapų – 24 tūkst. kv. m pastato konstrukcijų montavimas.

Nacionalinio stadiono ir kitų Daugiafunkcio komplekso objektų statybos darbai ant Šeškinės kalno atnaujinti beveik prieš pusantrų metų, 2025 m. liepos mėnesį. Vykdant darbus laikomasi statybų grafiko, o pamažu kylančias konstrukcijas jau gali savo akimis pamatyti kiekvienas.

„Šie objektai kyla sostinėje, bet yra reikšmingi visai šaliai ir kiekvienam gyventojui. Suvieniję jėgas įrodome, kad bendrais sprendimais ir darbais galime įgyvendinti ilgai lauktus, visai valstybei svarbius projektus.“ – teigia Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„Sėkmingiems rezultatams vien kalbų nepakanka. Todėl džiaugiuosi, kad kartu su Vyriausybe galime įgyvendinti tuos projektus, kurių Lietuva laukė dešimtmečius. Nacionalinė koncertų salė-Tautos namai ir Nacionalinis stadionas yra ne tik šalies ir sostinės veidą keičiantys projektai, bet ir geriausias įrodymas, kad skirtingos institucijos mūsų šalyje gali susivienyti ir kartu realiai įgyvendinti planus. Tai ne graži vizija, o realūs darbai, kurių labiausiai ir laukia žmonės.“ – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė, kaip projektų vykdytojos, nuolat turi spręsti bendrus organizacinius klausimus. Pastaruoju metu konsultuotasi dėl dviejų svarbiausių aspektų. Daugiafunkcio komplekso su Nacionaliniu stadionu atveju yra reikalinga patikslinti koncesijos sutartyje numatytas technines charakteristikas, kas leistų be papildomų biudžeto lėšų padidinti objektų naudą visuomenei. Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų atveju reikalinga sutarti dėl projekto įtraukimo į trimetį valstybės biudžeto planą. Nė vienas iš projektų po pakeitimų nekeistų bendrų projektų poreikių iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, tad projektai nebrangtų.

Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės vadovai sutarė dėl bendros pozicijos, kaip toliau būtų įgyvendinami projektai. Sutarimui įgyvendinti bus reikalingi oficialūs pritarimai iš savivaldybės ir Vyriausybės pusės.

Darbai Nacionaliniame stadione nuosekliai tęsiami

Liepą Nacionalinio stadiono rangovė UAB „Naresta“ kartu su partneriais anksčiau nei buvo numatyta pirminiame grafike baigė surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimą. Per 9 mėnesius sumontuota daugiau nei 5 tūkst. gelžbetoninių konstrukcijų, iš kurių 1766 – tribūnų konstrukcijos.

Šiuo metu statomas Nacionalinis stadionas ruošiamas stogo dengimo etapui. Darbus numatoma pradėti dar šį mėnesį. Virš tribūnų įrengsiamas stogas išryškins stadiono architektūrą ir sudarys sąlygas žiūrovams patogiai stebėti renginius įvairiomis orų sąlygomis. Lygiagrečiai stadiono viduje įrengiamos patalpos, montuojami inžineriniai tinklai ir ruošiama aplinkinė infrastruktūra.

Taip pat iki metų pabaigos planuojama užbaigti treniruočių aikščių pagrindų įrengimą. Esant tinkamoms orų sąlygoms, taip pat numatoma išasfaltuoti kelių ir pėsčiųjų takų pagrindus.

Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutartį įgyvendina UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Šią bendrovę valdo koncorsiumas per partnerį UAB „Venetus Capital“, kurio pagrindinė savininkė yra UAB „Hanner“. Nacionalinio stadiono, treniruočių aikščių ir magistralinių inžinerinių tinklų rangovė yra UAB „Naresta”, kitos Daugiafunkcio komplekso dalies (universalios arenos, lengvosios atletikos stadiono ir kt.) rangovė yra UAB „Kalvasta statyba”. Projektą sukūrė „Cloud architektai“.

Pirmosios futbolo rungtynės stadione turėtų būti sužaistos dar 2027 metų rudenį. Visą daugiafunkcį kompleksą planuojama užbaigti 2028 metų pradžioje.

Ant Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų dar šiemet planuojamas kelti simbolinis pabaigtuvių vainikas

Per pusantrų metų nuo pamatų įrengimo, salės statybos yra gerokai pasistūmėjusios. Jau ryškus ir būsimas salių aukštingumas – trys iš keturių salių korpusų yra pasiekę galutinį projektinį aukštį. Sparčiausiai darbai juda Mažojoje salėje, kurios konstruktyvas jau visiškai užbaigtas, sumontuotos stogo metalinės konstrukcijos ir uždengtas fasadas. Didžiojoje bei repeticijų salėse konstruktyvo darbai yra pasiekę apie 90 proc., o Tautos namų salėje – apie 50 proc. baigtumą.

Visų monolitinių konstrukcijų (monolitinių gelžbetonio, metalinių, stogą laikančių konstrukcijų, atraminių sienų, kolonų, laiptinių, liftų šachtų, perdangų, vidinių laikančių sienų) įrengimo etapą numatoma užbaigti gruodį ir tai pažymėti vainiko iškėlimu.

Birželį Nacionalinės koncertų salės statybvietėje jau pradėti fasadų montavimo darbai. Per šį laiką fasadu uždengta beveik visa Mažoji salė, dalis Didžiosios ir repeticijų salių. Galutinai pastato fasadą planuojama pabaigti 2027 m. pavasarį.

Be fizinių darbų statybų aikštelėje, intensyviai projektuojami aukščiausios klasės scenos inžineriniai sprendimai – garso sistemos, apšvietimas ir kitos pažangios technologijos. Jos turės atitikti itin aukštus pačiom profesionaliausioms salėms keliamus technologinius reikalavimus.

Taip pat tęsiamas darbas rengiant būsimų salių interjero sprendinius, kurie turės ir didelės įtakos akustikai. Iki lapkričio pradžios į statybvietę bus atvežti pirmieji kėdžių prototipai pirminiam vertinimui. Kėdės bus pritaikytos itin aukštiems akustiniams reikalavimams.

Nacionalinės koncertų salės projektą valdo Vilniaus vystymo kompanija, stato generalinė rangovė UAB „Gilesta“, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Kaminta“. Projektavo „Arquivio Architects“ ir UAB „Cloud architektai“ (Lietuva). Akustikos sprendimus kuruoja akustikos ekspertai iš „Nagata Acoustics“ (Japonija).

Planuojama, kad Nacionalinės koncertų salės statybos bus baigtos 2028 m. IV ketvirtį.